Kodėl mūsų organizmui svarbus vanduo?

Bendruomenė | 2016-03-22

Vanduo – gyvybės šaltinis. Tai mes ne kartą girdėjome biologijos pamokose bei skaitėme įvairiuose straipsniuose. Vandenį pažįstame įvairiausių pavidalų: jis telkšo, teka, trykšta ir laša; storiausi ledo sluoksniai yra užkloję Žemės ašigalius, netoli jų plaukioja didžiuliai ledkalniai, boluoja ledu apsidengusios kalnų viršūnės, upes ir ežerus kausto ledas; garuoja įšilusi žemė, iš karštųjų versmių veržiasi garai, tvyro rūkai, dangumi plaukia debesys.
Rytų šalių išmintis sako, kad „gėlo vandens ąsotis geriau už sūrią upę“. Niekas gražiau ir tiksliau neapibūdino vandens, kaip garsusis rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi: „Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei kvapo – tavęs nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės nežinodami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje”.

Kodėl vandeniui skiriamas toks ypatingas dėmesys? Tiesiog gerkim jį kada užsinorim. Iš tiesų ne taip viskas  yra paprasta. Dažnai problemos kyla todėl, kad dauguma mūsų paprasčiausiai užmiršta gerti paprastą vandenį. Žmonės geria kavą, arbatą, įvairius kokteilius, pieną, kompotus, vyną, alų – viską, bet tik ne vandenį.

Pateikiame 10 priežasčių, kodėl mūsų organizmui svarbus vanduo:

  1. Vanduo yra pagrindinis energijos šaltinis organizmo gyvavimui (funkcijų atlikimui).
  2. Vanduo gamina hidroelektrinę energiją ląstelių membranose nervinius impulsus perduodančioms ląstelėms.
  3. Vandens hidrolitinė savybė padeda išsklaidyti medžiagas į pirminius komponentus, yra būtina pasisavinimo gerinimui: baltymus skaido į amino rūgštis; riebalus – į riebiąsias rūgštis; krakmolą – į paprastuosius cukrus.
  4. Vanduo yra kaip “klijai”, suriša ląstelių membranas į visumą.
  5. Žmogaus virškinimo sistemai.
  6. Organizmo šilumos procesams reguliuoti (prakaito pasigaminimas).
  7. Vanduo pašalina iš organizmo nuodingas medžiagas ir medžiagų apykaitos šalutinius produktus.
  8. Nuo vandens kiekio organizme labiausiai priklauso smegenų, širdies, plaučių ir raumenų veikla.
  9. Nepakankamas organizmo aprūpinimas vandeniu gali sukelti ląstelių dehidrataciją, suardyti cheminę organizmo pusiausvyrą ir sukelti įvairias ligas.
  10. Ypač svarbų vaidmenį atlieka vanduo kūno temperatūrai reguliuoti. Pavyzdžiui, jeigu nevyktų kūno temperatūros reguliavimo procesai, po 30 min. važiavimo dviračiu 70 kg sportininko kūno temperatūra pakiltų nuo 37°C iki 47°C. Kūno baltymai pradeda irti jau prie 42°C, vadinasi, tokia situacija būtų gyvybei mirtinai pavojinga.

Kas atsitiks su mano kūnu bei sveikata, jei ilgesnį laiką vartosiu per mažai vandens? Jeigu skysčių kiekis organizme nekompensuojamas laiku, jis pasisavinamas iš kraujo ir organų audinių. Kraujotaka sulėtėja ir pablogėja raumenų bei kitų organų aprūpinimas deguonimi.
Simptomai, kurių galima išvengti vartojant pakankamą skysčių kiekį:

  • silpnumas, nuovargis ir mieguistumas;
  • žemas kraujospūdis;
  • širdies ritmo pakitimai;
  • kartais jaučiamas labai stiprus troškulys;
  • šlapimo kiekio sumažėjimas bei jo spalvos pakitimai;
  • galvos skausmai;
  • akių sausumas;
  • sausa burnos gleivinė;
  • gebėjimo susikoncentruoti praradimas;
  • šaltos rankos ir pėdos;
  • naktiniai mėšlungiai;
  • galimi sąnarių skausmai;
  • nešvari arba išsausėjusi oda;
  • raumeninės kūno masės sumažėjimas;
  • virškinimo sistemos sutrikimas ir vidurių užkietėjimas.

Kiek turėčiau gerti vandens? Jums reikalingas vandens kiekis priklauso nuo jūsų amžiaus, klimato sąlygų, nuo bendros jūsų sveikatos būklės bei nuo individualių organizmo savybių, mitybos ir fizinės veiklos lygio ir gali būti apskaičiuotas pagal vieną iš  žemiau pateiktų formulių:

  1. Jeigu per dieną žmogaus sunaudojamo maisto energetinė vertė  apie 2000-2500 kilo kalorijų , tai vienai suvartojamai kilo kalorijai reikia 1 ml skysčio per dieną.
  2. Vienam žmogaus kūno svorio kilogramui reikia per dieną gauti 30-35 ml vandens: pvz. 70 kg x 35 ml = 2450 ml.

Nors žmogaus kūne yra daug vandens (50-70proc. kūno masės), organizmas negali sukaupti jo atsargų. Skysčių kiekis turi būti nuolat papildomas. Dažniausiai suvartojamo vandens kiekis yra per mažas. Du litrai – tai lengvai įsimenamas orientyras „vidutiniam“ žmogui, bet ne griežtas priesakas.
Paprastai su maistu per dieną suvartojama nuo 700 ml iki 1000 ml skysčių. Vadinasi, dar 1,5 l reiktų išgerti tarp valgymų. Tyrimai rodo, kad dažniausiai žmogus per dieną papildomai išgeria vos 1 litrą skysčių. Kiekvienoms 30 minučių fizinio aktyvumo, priklausomai nuo intensyvumo, reiktų pridėti nuo 2 iki 4 stiklinių vandens. Daugiau vandens reiktų gerti ir esant karštam bei sausam orui. Ir ne tik per vasaros karščius. Jeigu nuolat būnate gerai šildomose patalpose, organizmas gali išgarinti vandens netgi daugiau negu lauke per kaitrą, nes šildomų patalpų oras būna labai sausas. Be to, dideli šalčiai taip pat skatina dehidrataciją. Per dieną suvartojamo skysčio normos nustatomos priskaičiuojant visus išgeriamus gėrimus, tačiau niekas negali būti geriau už gryną vandenį. Vandenį organizmas įsisavina geriausiai ir tik grynas vanduo neturi kalorijų.
Kuo daugiau vandens išgeriame, tuo daugiau jo norime, ir tuo mažiau norime kitų, ne tokių sveikų gėrimų. Laimei, vanduo kainuoja gerokai mažiau nei kiti gėrimai, jis švarus, ir jis pats geriausias mūsų organizmui.

Nuotraukų šaltiniai: ket-noi.com, xdesktopwallpapers.com

Straipsnio autorė: Laisvalaikio sporto ir sveikatingumo skyriaus trenerė Loreta Šapokienė

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku