Fizinis aktyvumas – paprastas būdas įveikti neigiamas emocijas

Kalbant apie sportavimo priežastis, viena iš jų, be abejo, yra tai, kad mankšta gali padėti kovoti su depresija ir apatija, pagerinti nuotaiką ir padaryti žmogų laimingesnį. Tai yra tikra tiesa, bet kaip tai vyksta?

Fizinio krūvio metu gaminasi neuromediatorių hormonai, gerinantys žmogaus nuotaiką ir savijautą, suteikiantys džiaugsmo ir pasitenkinimo jausmą. Tai yra dopaminas, endorfinai, adrenalinas ir oksitocinas.

Fizinis aktyvumas ir laimės hormonai

Dopaminas yra vienas iš pagrindinių atlygio sistemos elementų, sukeliančių malonumo jausmą ir tarnauja kaip savotiškas psichologinis atlygis. Labiausiai jo dėka žmogus turi norą veikti. Dopamino gamybą skatina įvairi veikla, nesvarbu, ar tai intensyvus sportas, ar įprastas bėgimas. Šis hormonas padeda žmogui motyvuoti save kažką daryti.

Endorfinai yra natūralūs opiatai, kurie gaminami nervų sekrecijos liaukose. Jie padeda žmogui susidoroti su skausmu. Tai paaiškina, kodėl atsiranda noras  „išsikrauti“ fiziškai po įtemptos dienos.

Adrenalinas yra hormonas, dėl kurio žmonės leidžiasi į įvairiausius nuotykius: važiuoja kalneliais, rizikuoja savo gyvybe ir užsiima ekstremaliu sportu. Jis sukelia euforijos ir vidinio pakilimo jausmą. Tai nedaro jokios žalos, o tik pakelia nuotaiką.

Oksitocinas yra vadinamasis „meilės hormonas“, kurį žmogus gauna bendraudamas ir palaikydamas santykius su žmonėmis. Pojūtis, kad žmogus nėra vienas, kad jis yra vertinamas, kad kažkas domisi jo gyvenimu, kad turi bendrų interesų ir tai tiesiog išprovokuoja šio hormono gamybą. Jis neutralizuoja stresą, pagreitina raumenų atsistatymą, mažina baimės, nerimo jausmą ir netgi prailgina gyvenimą.

Yra keletas kitų teigiamų mankštos padarinių psichinei sveikatai:

• Pagerėja atmintis – dėl endorfinų ir nervų sistemos veikimo, kuris stimuliuoja naujų smegenų ląstelių augimą, gerina dėmesio koncentraciją.
• Didėja pasitikėjimas savimi.
• Gerėja miego kokybė.
• Kelis kartus per savaitę atliekami aerobiniai pratimai, padidina širdies susitraukimų dažnį, todėl pasiekiama geresnė fizinė forma.
• Sustiprėja imunitetas – mažinant kortizolio (streso hormono) koncentraciją.
• Atsiranda atsparumas – mankšta gali padėti geriau įveikti protinio ir emocinio gyvenimo iššūkius.

Reguliarus fizinis aktyvumas – veiksminga priemonė pagerinti emocinę būklę

Negalvokite, kad tik intensyvios ir ilgos trukmės treniruotės gali būti veiksmingos gerinant psichinę sveikatą. Tyrimai šioje srityje parodė, kad vos 30 minučių vidutinio sunkumo mankštos 3-5 kartus per savaitę gali žymiai pagerinti psichinę sveikatą. Jei jums lengviau, galite vietoj vienos 30 minučių treniruotės daryti dvi, ir sportuoti kelis kartus per dieną po 15 minučių. Svarbiausia yra judėti. Ir atminkite – vidutinio intensyvumo fizinis krūvis yra įveikiamas daugumai žmonių (vidutinis – tai, kai kvėpuojate šiek tiek sunkiau nei įprastai, bet taip, kad pavyktų susikalbėti su šalia esančiu žmogumi, o kūnas būtų nors kiek sušilęs).

Pradėję sportuoti, turėsite daugiau energijos ir kitą dieną jausitės pasiruošę bet kokiems fiziniams bei emociniams išbandymams. Klausykite savo kūno ir prireikus darykite pertraukėles, ypač pirmų užsiėmimų metu. Kai mankšta tampa įpročiu, treniruotės metu galite palaipsniui pridėti papildomų minučių ar išbandyti kitų rūšių fizinį aktyvumą. Jūs neturite ko prarasti, nebent tik šiek tiek savo svorio.

Sportas dažnai yra geras būdas išeiti iš aklavietės. Ir prisiminkite, kad šokoladas gerina atmintį, o sportas kelia nuotaiką.

#KTUACTIVATed