Rugsėjo 16 d. startuoja Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotas ir globojamas Nacionalinis judumo iššūkis, prie kurio tradiciškai jungiasi ir KTU bendruomenė.
Šiandien kalbamės su dviem aktyviomis KTU bendruomenės narėmis – KTU Sporto ir sveikatingumo centro Sporto rinktinių skyriaus vadove Aiste Radvilavičiūte ir KTU lengvosios atletikos rinktinės trenere Ernesta Karaškiene.
Nors žingsnius jos „renka“ kasdien, bet galimybė atstovauti Kauno technologijos universitetui Aukštųjų mokyklų iššūkyje yra dar viena proga išbandyti ne tik save, bet ir kartu su bendruomene siekti bendro tikslo.
Ar mėgstate vaikščioti? Ką Jums reiškia ėjimas?
Ernesta: ėjimas – tai turbūt mano pagrindinė judėjimo priemonė. Trenerio darbas yra tuo ir įdomus, kad sėdėti praktiškai nėra kada. Per treniruotes nuolat trepsi: tai pratimą rodai, tai sportininkų judesio klaidas taisai. Šiuo metu sportuojame Ąžuolyno parke ir Dainų slėnyje. Tai puiki vietą rinkti žingsnius.
Aistė: be galo mėgstu vaikščioti, jei tik yra galimybė, visada renkuosi ėjimą, o ne važiavimą automobiliu. Ėjimas man pakelia nuotaiką, vaikščiodama nesiklausau nei muzikos, nei įrašų, man pakanka aplinkos garsų ir buvimo su savo mintimis. Vaikštau ne dėl to, kad „reikia“, sveika ar kad laimėčiau kokį iššūkį, bet todėl, kad vaikščioti man smagu, dažnai eidama atrandu dar nematytų vietų, neatrastų miesto panoramų ar naujų gatvelių, nes daugiausiai vaikštau mieste. Mėgstu ir gamtos maršrutus, bet jiems jau reikia ruoštis daugiau, nuvažiuoti iki specialių trasų ar takų, derintis prie oro sąlygų.
Ar kas dieną einate pasivaikščioti? Jei taip – kaip randate laiko, kas jus motyvuoja?
Ernesta: kiekvieną rytą pradedu nuo pasivaikščiojimo su trim keturkojais, taip pat užbaigiu ir kiekvieną vakarą. Dienos bėgyje taip pat daug judu, taip ir susirenka ne vienas kilometras. Diena būna aktyvi, tai papildomo pasivaikščiojimo jau ir nebereikia.
Aistė: jei neturiu pakankamai laiko nueiti didesnį atstumą, tai bent jau susiplanuoju, kad iki parduotuvės eisiu, o ne važiuosiu. Tuo pačiu dar apeinu kokį papildomą ratuką ar renkuosi ilgesnį kelią, kad atstumas būtų didesnis. Tą pati darau ir pietų pertraukos metu – papietavusi visada stengiuosi bent šiek tiek lauke prasieiti. Vakare su draugėmis išėjusios į miestą kavos, taip pat visada stengiamės dar papildomai prasieiti, nes taip ne tik pabendraujame, bet ir matome, kaip keičiasi metų laikai ir miestas.
Kokių patarimų turite einantiems (dėl avalynės, ėjimo tempo ar kt.)?
Ernesta: avalynė turi būti tikrai patogi. Aš vaikštau su bėgimo batais, jie yra pritaikyti tiek ėjimui, tiek bėgimui, nes visas judesys yra nukreiptas pirmyn. Jei vaikščiotumėte kalnuose, tai bėgimo avalynė nebetiktų, uolėtam paviršiui reikalingi kalnų batai. Jei ruošiatės ilgiems žygiams, niekada nesirinkite naujų, neišbandytų batų, nes kitu atveju galite turėti daugiau bėdos nei naudos, nutrintos pėdos malonumo jums nesuteiks. Priklausomai nuo tikslo pasirenkamas ir ėjimo tempas, jei norite pasportuoti ir į darbą įtraukti kuo daugiau raumenų, reikia eiti pakankamai sparčiu, plačiu žingsniu, pėdą statant nuo kulno. Nebijokite į darbą įjungti ir rankas – laisvas, platus rankų mostas padidins ėjimo greitį. Einant galima naudoti ir šiaurietiško ėjimo lazdas.
Aistė: svarbiausia, kad avalynė būtų patogi ir nuėjus pusę atstumo netektų pajusti diskomforto, nes jei batai nutrins, teks ne tik kuriam laikui atidėti vaikščiojimą, bet ir jis gali imti kelti neigiamas emocijas. Ėjimo tempą kiekvienas turi prisitaikyti sau. Aš nemoku ir nemėgstu vaikščioti lėtai, mėgstu eiti pakankamai greitai ir beveik niekada nestoju pailsėti. Dažniausiai vaikščioju mieste, todėl vieninteliai sustojimai būna raudonas šviesoforo signalas prie perėjos.
Ar kada skaičiavote, kiek vidutiniškai per dieną nueinate žingsnių?
Ernesta: jei diena buvo labai aktyvi, visada pasižiūriu, kiek žingsnių nuėjau. Esu labai azartiška ir mėgstu konkurenciją bei kovą, tad jei dalyvauju kokiame nors ėjimo konkurse, tai stebiu ne tik savo žingsnius, bet ir konkurentų. Jei matau, kad iki tikslo šiek tiek trūksta, būtinai pasivaikštau papildomai. Esu pakankamai aktyvus žmogus, tai per dieną surenku apie 20 000 žingsnių.
Aistė: jei diena įprasta, kai išeinu neilgam pasivaikščioti viena ar su draugėmis, susidaro mažiausiai 10 000 tūkstančių žingsnių. Tačiau jei oras geras ir yra pakankamai laiko, per dieną būna ir apie 20 000 žingsnių.
Kiek daugiausiai žingsnių esate nuėjusios per dieną?
Ernesta: esu lengvosios atletikos trenerė, tai darbe nuolat judu. O jei tą dieną dar ir pati sportuoju, tai žingsnių būna labai daug. Kiek teko stebėti žingsnius „Walk15“ programėlėje, tai mano rekordas yra 36 000 žingsnių per dieną.
Aistė: daugiausiai esu nuėjusi apie 40 000 žingsnių per dieną kelionės Italijoje metu. Įdomiausia, kad tų žingsnių net nepajutau, bet vakare „Walk15“ programėlėje pamačiusi skaičių buvau maloniai nustebinta. Nebuvo jokio nuovargio ir kojų skausmo, tik daug prisiminimų iš aplankytų vietų.
Ar dalyvaujate nacionaliniame judumo iššūkyje „Walk15“?
Ernesta: taip, užsiregistravau turbūt viena iš pirmųjų. Turbūt nė vieno ėjimo iššūkio nesu praleidusi. Labai smagu prisidėti gausiais žingsniais prie KTU komandos. Dvejus metus iš eilės buvome lyderiai, anksčiau buvome ir prizininkų gretose.
Aistė: iššūkyje užsiregistravau vos apie jį buvo paskelbta.
Kokiame artimiausiame renginyje rekomenduotumėte sudalyvauti mėgstantiems vaikščioti ar norintiems įtraukti daugiau ėjimo į savo kasdienybę?
Ernesta: kaip tik rugsėjo 16 d. prasideda Aukštųjų mokyklų iššūkis, kuris tęsis 2 mėnesius. Šiuo metu komandą sudaro 427 aktyvūs vaikščiotajai. Tikiu, kad KTU bendruomenė yra sportiška ir azartiška bei dar ne vienas šimtas prisijungs prie šio iššūkio. Ne visi galbūt turi laiko aktyviam sportui, bet aktyviam ėjimui laiko gali atrasti kiekvienas. Labai daug žmonių dirba sėdimą darbą, aktyvus pasivaikščiojimas yra naudingas, nes tai ne tik puiki priemonė pagerinti savo savijautą ir pramankštinti po darbų sustingusį kūną, bet ir „pravėdinti“ galvą nuo įtampos ir neigiamų minčių. O kai žmogus jaučiasi atsipalaidavęs, tai darbo produktyvumas tik didėja. Nepasididžiuokite ir prisijunkite prie KTU bendruomenės, net ir keli tūkstančiai žingsnių mus gali priartinti prie pergalės. Būkime komanda, būkime kaip vienas kumštis.
Aistė: kviečiu visus jungtis prie Nacionalinio judumo iššūkio, taip pat nepraleisti „Ateik ir įveik 2025“, kur bus galima išbandyti savo jėgas 5 km ėjimo ir bėgimo distancijoje.
Nacionalinis judumo iššūkis – tai puiki galimybė ne tik stiprinti savo sveikatą, bet ir prisidėti prie švaresnės aplinkos bei vieningos bendruomenės kūrimo. Kiekvienas dalyvis gali sau išsikelti asmeninį tikslą – per du mėnesius įveikti 400 000 žingsnių ir už tai gauti specialų diplomą. Be to, projekto pabaigoje Prezidentūroje bus pagerbtos aktyviausios komandos – TOP 3, taip pat komanda, kuri sugebės išlaikyti didžiausią žingsnių vidurkį.
Iššūkis prasidės rugsėjo 16 d. ir tęsis du mėnesius – iki lapkričio 16 d. 23:59 val. Praėjusiais metais ši iniciatyva sulaukė įspūdingo masto – prie jos prisijungė daugiau nei 160 tūkst. dalyvių, kurie kartu nužingsniavo net 45 mlrd. žingsnių.
Tad KTU bendruomenė kviečiama jungtis, žingsniuoti, varžytis ir vėl įrodyti, kad yra viena aktyviausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje.
Kaip prisijungti?
- Parsisiųskite #walk15programėlę.
- Apačioje pasirinkite meniu punktą „Iššūkiai“.
- Spauskite „Prisijungti“prie Aukštųjų mokyklų iššūkio.
- Sąraše raskite Kauno technologijos universitetąir pažymėkite jį kaip savo komandą.
Daugiau informacijos apie iššūkį rasite čia.