Vidutinių ir ilgų nuotolių bėgimas – tai ne tik fizinės ištvermės, bet ir psichologinio pasirengimo reikalaujantis sportas. Tai disciplina, kurioje svarbi kiekviena sekundė, bet dar svarbesnė – kiekviena mintis. Bėgikas privalo įveikti ne tik kilometrus, bet ir save: nuovargį, abejones, spaudimą. Tai sportas, kuriame susilieja greitis, ištvermė ir strategija, o kiekvienas žingsnis artina ne tik prie finišo linijos, bet ir prie asmeninio tobulėjimo.
Lietuvoje ši sporto šaka vis labiau populiarėja, o jos priešakyje – naujoji atletų karta. Vienas iš ryškiausių šios kartos atstovų – Ignas Vanagas. Jaunas, ambicingas ir itin ryžtingas sportininkas, kuris jau spėjo pelnyti dėmesį ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse varžybose.
Šiandien su Ignu kalbamės apie jo, kaip ilgų ir vidutinių nuotolių bėgiko, kelio pradžią, rutiną ir kasdienį gyvenimą.
Kaip atradai bėgimą?
Ši kelionė prasidėjo pakankamai netikėtai, pats visiškai nebūčiau pagalvojąs, kad pradėsiu bėgti. Visų pirma, prasidėjo karantinas. Daugumai žmonių šitas laikotarpis buvo sunkus, tačiau man – atradimų laikas. Nuo karantino pradžios pradėjau ieškoti būdų, kaip aktyviai leisti laisvalaikį, nes visada buvau aktyvus: žaisdavau krepšinį, lankiau dziudo. Karantino metu viskas užsidarė, todėl nusprendžiau, kad vis tiek reikia kažkuo užsiimti ir taip atradau bėgimą. Pradėjęs bėgioti, pastebėjau, kad rezultatai gana geri, taip ir prasidėjo ši mano kelionė.
Kas labiausiai motyvuoja treniruotis ir siekti rezultatų?
Labiausiai motyvuoja savo galimybių išbandymas, pasitikrinimas, kiek galiu pasiekti. Ne visiems yra lemta būti olimpiniais ar pasaulio čempionais, bet kiekvienas galime išbandyti savo galimybių ribas.
Kokį savo pasiekimą laikai svarbiausiu?
Džiaugiuosi, kai per varžybas viską iš savęs išspaudžiu. Vienas iš įsimintiniausių startų buvo praeitų metų lapkritį, startavau Milane pusės maratono distancijoje ir nors atrodė, kad po kelionės esu pavargęs, bet maratono metu pavyko pasiekti užsibrėžtą tikslą. Prisimenu: bėgu ir su kiekvienu žingsniu sutraukia blauzdas ir jau atrodo, kad ir taip padariau viską, ką tą dieną galėjau. Labiausiai džiugina akimirkos, kai pavyksta viską iš savęs išspausti.
Kaip atrodo įprasta treniruočių savaitė?
Įprastai turiu dvi–tris treniruotes per savaitę, kurios būna intensyvesnės, o likusi savaitė užsipildo ganėtinai ramiais bėgimais. Kiekvieną dieną bėgu du kartus per dieną, rytais būna ilgesnė treniruotė, o vakarais – trumpesnė. Per vieną dieną nubėgu maždaug 20 kilometrų arba daugiau, per savaitę susidaro 120–150 kilometrų. Taip pat pasidarau bendro fizinio treniruočių, kad sustiprinčiau raumenis ir išvengčiau traumų.
Ar laikaisi specialios mitybos?
Specialios mitybos plano nesilaikau. Kūnas dažniausiai pasako, ko jam labiausiai reikia. Pats labiau stengiuosi stebėti, kad būtų pakankamai baltymų ir angliavandenių.
Ar yra sportininkas, kuris įkvepia? Ir kodėl?
Labiausiai mane įkvepia mano treneris Remigijus Kančys. Stebiuosi, kaip treneris suderina sportą su asmeniniu gyvenimu, palaiko gerą fizinę formą ir sugeba pasiekti aukštų rezultatų. Taip pat įkvepia tėtis, kuris nebėgioja dėl aukštų rezultatų, o tą daro dėl savęs.
Kodėl pasirinkai studijas KTU ir ką šiuo metu studijuoji?
Tiesą pasakius, galvojau apie daug variantų, tačiau norėjau iššūkių. Todėl įstojau į KTU ir pradėjau studijuoti Programos sistemas, nors vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse net nubuvau pasirinkęs programavimo pamokos. Vėliau supratau, kad tai mane domina ir pakankamai gerai sekasi loginis mąstymas, todėl nusprendžiau išbandyti save šioje srityje.
Kaip save motyvuoji sunkiomis dienomis, kai nėra noro nei mokytis, nei sportuoti?
Motyvacijos tikrai kartais pritrūksta, tačiau vis tiek prisiverčiu per save perlipti, nes po to jaučiuosi geriau.
Kokie tavo tikslai artimiausiu metu – tiek sporte, tiek gyvenime?
Sporte yra tikslas pasiekti tam tikrų užsibrėžtų rezultatų. Gyvenime pagrindinis tikslas yra kurti sau ateitį, galbūt ateityje sukurti šeimą. Kiekvieną dieną stengiuosi daryti kuo daugiau ir tapti vis geresne savo versija. Sau mėgstu priminti, kad reikia gyventi čia ir dabar bei nepamesti savęs ateities planuose.
Ar planuoji po studijų siekti profesionalaus sportininko karjeros?
Esu tikrai svarstęs apie tai, tačiau dėl profesionalios karjeros nesu tikras, bet tikrai planuoju sporto neapleisti ir toliau stengsiuosi siekti geriausių rezultatų.
Jei nebūtum bėgikas, kokią kitą sporto šaką pasirinktum?
Prieš pora metų atradau dviratį, tai tikriausiai rinkčiausi dviračių sportą.
Ką patartum jaunam žmogui, kuris nori pradėti sportuoti, bet nedrįsta ar nežino nuo ko pradėti?
Patarčiau neklausyti, ką sako kiti žmonės. Svarbiausia yra klausyti savęs, žinoti, ko pats nori. Jeigu paklausi savęs, ar tikrai nori sportuoti ir atsakymas bus taip, tada neklausyk kitų nuomonės, o eik ir bandyk.
Ko palinkėtum kolegoms sportininkams?
Jaunam sportininkui norėčiau pasakyti, kad bus sunkių akimirkų, kai imsi abejoti meile sportui ir savo pasiryžimu, tačiau tokiomis akimirkomis reikia prisiminti, dėl ko pradėjai. Vienas iš mano pastebėjimų apie daug pasiekusius sportininkus yra būtent tas, kad jie sunkiomis akimirkomis nepasidavė ir toliau siekė aukštumų.
Ačiū už pokalbį.
