Sausio 31-oji – tai ypatinga diena daliai Kauno technologijos universiteto studentų. Šią dieną jie gaus ilgai lauktus universiteto baigimo diplomus. Tai ne tik svarbus etapas jų akademiniame gyvenime, bet ir žingsnis į profesinę karjerą. Baigimo diplomai simbolizuoja pasiekimus, sunkų darbą ir atkaklumą per visus studijų metus.
Ši diena žymi ir naują etapą KTU Jėgos trikovė rinktinės, treniruojamos Gintaro Aleknavičiaus, narei bei KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto magistrantei Ramunei Vainauskytei.
Ramunė – Lietuvos štangos spaudimo čempionė, Europos jaunimo jėgos trikovės čempionato prizininkė, Pasaulio universitetų jėgos trikovės taurės nugalėtoja, Europos klasikinės jėgos trikovės prizininkė, daugkartinė Lietuvos, Europos, Pasaulio ir FISU rekordininkė.
Iš Mažeikių kilusi R. Vainauskytė gali pasigirti ir dar vienu įrašu istorijoje – ji tapo pirmąja mergina, kuri nepriklausomos Lietuvos istorijoje iškovojo Pasaulio studentų klasikinės jėgos trikovės čempionės titulą.
Šiandien su Ramune kalbamės apie jos sportinį kelią ir įsimintiniausias akimirkas jame.
Pradėkime nuo pirmųjų žingsnių sporte – kaip prasidėjo pažintis su jėgos trikove? Kodėl būtent ši sporto šaka atsirado tavo gyvenime?
Pradžia, manau, pažįstama daugeliui sportininkų: sporto klube, bedarant savo treniruotę, buvau užkalbinta trenerio, kuris yra susijęs su jėgos trikove, sportuoja pats ir ruošia kitus. Mano rezultatai buvo neįprasti merginai, todėl gavau pasiūlymą ruoštis papildomai ir išbandyti save varžybose. Kodėl būtent trikovė? Nes sekėsi ir buvo nesunku pasiekti aukštų rezultatų. Taip pat didėjantys kilogramai ant štangos motyvavo stengtis ir toliau.
Ar per visus tuos sporto metus nebuvo kilę minčių keisti sportinę kryptį?
Ne, nes abejoju, ar galėčiau pasiekti aukštų rezultatų kitoje sporto šakoje. Minčių buvo nebent „mesti“ pačią trikovę.
Ar prisimeni savo pirmąjį laimėjimą? Koks jis buvo ir kokias emocijas sukėlė?
Pačios pirmos varžybos Simne. Buvau visiškai „žalia“ ir pasimetusi, daugiau streso kėlė bendra tvarka ir taisyklės, o ne pačios varžybos. Užėmiau 3 vietą, bet kartu pavyko užfiksuoti ir mirties traukos Lietuvos rekordą savo kategorijoje. Kažkokios ypatingos emocijos nebuvo, nes tada dar nežinojau, kokia yra mano padėtis trikovės pasaulyje.
Kiekvienas sportininkas patiria akimirkų, kai trūksta motyvacijos. Kas tave motyvuodavo nesustoti ir judėti pirmyn?
Motyvavo siaurėjantis galimybių langas: šis sportas turi amžiaus kategorijas, kurios nėra vienodai konkurencingos, tai skatino kuo daugiau pasiekti ten, kur galiu; taip pat negaliu nepaminėti ir KTU paramos: jeigu būtų tekę dalyvauti ir keliauti savo lėšomis, nebūčiau iškovojusi nei vieno tarptautinio titulo.
Ar yra koks nors ypatingas ritualas ar rutina, kurių laikaisi prieš varžybas?
Savotišku „ritualu“ jau tapo svorio metimas dehidratuojant, kad patekčiau į reikiamą svorio kategoriją.
Ar turi sporto pasaulyje žmogų, kuris tau yra autoritetas?
Tai Agata Sitko. Šiuo metu, mano nuomone, ji geriausia atletė mūsų federacijoje. Nežmoniškai stipri, sugeba keisti svorio kategorijas ir dominuoti visur ir prieš visus.
Sportininko gyvenimas – tai griežtas kasdienis režimas ir rutina. Kaip save „palepini“ ir pasikeli sau nuotaiką besisukdama tarp sporto, studijų KTU ir darbų?
Kelionėmis Lietuvoje ir užsienyje.
Be abejo, teko dalyvauti ir varžybose užsienyje – kuri šalis ir kuris renginys įsiminė labiausiai?
Pasaulio universitetų čempionatas Turkijoje įsiminė labiausiai dėl kultūrinio šoko – kurortai visiškai neatspindi realybės. Taip pat šiose varžybose pirmą kartą teko artimiau susipažinti su užsienio atletais, tai buvo neįkainojama patirtis.
Jeigu galėtum vienai dienai pasikeisti vietomis su bet kuriuo Lietuvos ar pasaulio sportininku, kas ji ar jis būtų? Kodėl?
Norėčiau pasikeisti vietomis ne su konkrečiu žmogumi, bet su kokiu nors gimnastu, nes juos laikau universaliais atletais, o gimnastika visada buvo ta sporto šaka, kuri mane labai žavėjo.
Žvelgdama atgal į savo, kaip sportininkės nueitą kelią, ką darytum kitaip? O galbūt nekeistum nieko?
Dėl patirties ir žinių trūkumo praleidau progą pelnyti keletą tarptautinių prizinių vietų.
Kuris sportinis pasiekimas tau yra pats brangiausias ir kodėl?
Pirmoji vieta Pasaulio universitetų čempionate ir pasauliniai rekordai pritūpime ir mirties traukoje, -63kg kategorijoje. Tačiau rekordus pasiekti yra lengva, save turėjau nugalėti sunkiausioje kovoje – „eiti prieš“ savo kūną ir pasiekti tokį žemą svorį savo kūnui.
Vienu metu buvo susiklosčiusi pakankamai įdomi situacija – Lietuvos jėgos trikovės rekordai buvo aukštesni nei pasaulio rekordai. Ko, tavo manymu, užsienio atletai galėtų pasimokyti iš Lietuvos sportininkų?
Mokytis reikia mums ir daug. Nacionaliniai rekordai neretai yra didesni nei pasaulio, nes siekiant juos pagerinti, turi sudalyvauti tam tikrose tarptautinėse varžybose.
Sausio mėnesį baigsi magistrantūros studijas KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete, bakalauro studijas baigei KTU Cheminės technologijos fakultete – kaip pavyko suderinti sportą ir studijas?
Viską įmanoma suderinti, tačiau tenka aukoti miegą ir laisvalaikį.
Kas laukia tolesniame tavo kelyje po studijų baigimo? Ar sportas liks tavo gyvenime?
Sportas mano gyvenime liks, tačiau jo bus mažiau nei studijų metais. Papildomas pastangas ir laiką skirsiu laisvalaikiui ir karjerai.
Ačiū už pokalbį.
Asmeninio albumo nuotraukos:
